Liutauras Degėsys (g. 1953) – poetas, filosofas, pedagogas. 1976 m. baigė psichologijos studijas VU, 1976– 1979 m. buvo KTU filosofijos katedros asistentas, 1979– 1982 m. – VU filosofijos katedros aspirantas. Nuo 1982 m. dėsto VPI (dabar VPU) filosofiją. Humanitarinių mokslų (filosofijos) daktaras, Vilniaus Pedagoginio universiteto filosofijos katedros docentas, katedros vedėjas. L. Degėsys – daugelio etikos vadovėlių autorius, yra parengęs aktualius socialinės filosofijos, meno filosofijos, ugdymo filosofijos kursus. Kaip pradedantis poetas respublikinėje spaudoje debiutavo 1967 m. Per 1984–1998 m. išleido 6 eilėraščių rinkinius. „Pirmuosiuose kūriniuose vyrauja ilgesinga meilės ištara. Tekstai melancholiški, persunkti abstraktaus praradimo dvasia. Nepriekaištingas rimavimas kiek užliuliuoja skaitytoją, „gražus“ žodynas neleidžia stabtelėti ir išsivaduoti iš tąsios tėkmės. Paskutiniame rinkinyje poetas žemiškesnis – įvaizdžiai daiktiškesni, atsiradęs brechtiško atsiribojimo efektas gimdo ironijos užuomazgas“ (Romas Daugirdas).